SevoFlo (sevoflurane) – Preparato charakteristikų santrauka - QN01AB08

1.VETERINARINIO VAISTO PAVADINIMAS

SevoFlo, 100 % įkvepiamieji garai (skystis) šunims ir katėms

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename buteliuke yra: veikliosios medžiagos:

sevoflurano (100 %)

250 ml.

Išsamų pagalbinių medžiagų sąrašą žr. 6.1 p.

3.VAISTO FORMA

Įkvepiamieji garai (skystis).

4.KLINIKINIAI DUOMENYS

4.1. Paskirties gyvūnų rūšis (-ys)

Šunys ir katės.

4.2. Naudojimo indikacijos, nurodant paskirties gyvūnų rūšis

Bendrajai anestezijai (narkozei) sukelti ir palaikyti.

4.3. Kontraindikacijos

Nenaudoti gyvūnams, esant padidėjusiam jautrumui sevofluranui ar kitoms halogenintoms anestetinėms medžiagoms.

Nenaudoti gyvūnams, kuriems nustatytas ar įtariamas genetinis polinkis į piktybinę hipertermiją.

4.4. Specialieji įspėjimai, naudojant atskirų rūšių paskirties gyvūnams

Nėra.

4.5. Specialiosios naudojimo atsargumo priemonės

Specialiosios atsargumo priemonės, naudojant vaistą gyvūnams

Halogeninti lakūs anestetikai gali reaguoti su sausais anglies dioksido (CO2) absorbentais ir sudaryti anglies monoksidą (CO), todėl kai kuriems šunims gali padidėti karboksihemoglobino kiekis kraujyje.

Šiai reakcijai maksimaliai susilpninti uždaroje narkozės aparato grandinėje SevoFlo negalima leisti per išdžiūvusias natrio kalkes ar bario hidrochloridą.

Egzoterminė reakcija tarp įkvepiamųjų medžiagų (tarp jų sevoflurano) ir CO2 absorbentų intensyvėja, kai CO2 absorbentai išdžiūva, pvz., ilgą laiką per CO2 absorbentų dėžutes tekant sausoms dujoms.

Pranešta apie kelis atvejus, kai per anesteziją sevofluranu naudojant išdžiūvusį CO2 absorbentą, narkozės aparate išsiskyrė pernelyg daug šilumos, dūmų ir (arba) užsiplieskė liepsna. Neįprastas

laukiamo narkozės gylio klinikinių požymių intensyvumo sumažėjimas, neatitinkantis garintuvo nustatymų, gali rodyti, kad perkaito CO2 absorbento dėžutė.

Jei įtariama, kad CO2 absorbentas gali būti išdžiūvęs, jį reikia pakeisti nauju. Daugumai CO2

absorbentų išdžiūvus, spalvinio indikatoriaus spalva pakinta ne visuomet. Todėl esant beveik nepakitusiai spalvai, negalima manyti, kad absorbento hidratacija yra pakankama. CO2 absorbentus

būtina reguliariai keisti, nepaisant spalvinio indikatoriaus parodymų.

1,1,3,3,3-pentafluor-2-(fluorometoksi)propenas (C4H2F6O), dar vadinamas A junginiu, susidaro sevofluranui reaguojant su natrio kalkėmis ar bario hidroksidu. Reakcijos su bario hidroksidu metu

susidaro daugiau A junginio nei reaguojant su natrio kalkėmis. Didėjant sevoflurano koncentracijai ir mažėjant šviežių dujų pritekėjimui, A junginio koncentracija cirkuliacinėje absorberio sistemoje

didėja. Kylant temperatūrai, intensyvėja sevoflurano skilimas natrio kalkėse. Anglies dioksido reakcija su absorbentais yra egzoterminė, todėl temperatūros padidėjimas priklauso nuo absorbuojamo CO2 kiekio, kuris savo ruožtu priklauso nuo šviežių dujų pritekėjimo į narkozės cirkuliacinę sistemą, šuns

medžiagų apykaitos būklės ir ventiliavimo. Žiurkėms A junginys yra nuo dozės priklausantis nefrotoksinas, tačiau jo toksinio poveikio inkstams mechanizmas nežinomas. Dėl galimos A junginio

kaupimosi rizikos, reikia vengti ilgalaikės lėto sevoflurano srauto narkozės.

Palaikant narkozę ir didinant sevoflurano koncentraciją, priklausomai nuo dozės mažėja kraujo

spaudimas. Sevofluranas mažai tirpsta kraujyje, todėl šie hemodinaminiai pokyčiai gali pasireikšti sparčiau nei naudojant kitus lakius anestetikus. Narkozės sevofluranu metu būtina dažnai tikrinti

arterinį kraujo spaudimą. Reikia turėti paruoštas dirbtinio ventiliavimo, deguonies papildymo ir apytakos atkūrimo priemones. Pernelyg didelis kraujo spaudimo sumažėjimas ar kvėpavimo slopinimas gali būti susijęs su narkozės gilumu ir gali būti koreguojamas mažinant įkvepiamo sevoflurano koncentraciją. Dėl mažo tirpumo sevofluranas greitai išsiskiria per plaučius. Kai kurių

nesteroidinių vaistų nuo uždegimo potencialus nefrotoksinis veikimas, naudojant juos prieš operaciją, narkozės sevofluranu metu gali sustiprėti dėl hipotenzijos. Norint užtikrinti kraujo tekėjimą per

inkstus, šunų ir kačių narkozės sevofluranu metu reikia vengti užsitęsusių hipotenzijos epizodų (kai vidutinis arterinis kraujo spaudimas žemesnis nei 60 mmHg).

Kaip ir visos lakios medžiagos, sevofluranas gali sukelti hipotenziją hipovolemiškiems gyvūnams, pvz., tiems, kuriems operacija reikalinga dėl trauminių sužeidimų, ir tokiais atvejais mažesnės dozės

turi būti naudojamos derinant su atitinkamais analgetikais.

Jautriems šunims ir katėms sevofluranas gali sukelti piktybinės hipertermijos atvejus. Jei pasireiškia

piktybinė hipertermija, reikia nedelsiant nutraukti anestetiko tiekimą ir naujais anesteziniais vamzdeliais iš deguonies pagalvės tiekti 100 % deguonį. Reikia skubiai pradėti atitinkamą gydymą.

Sunkios sveikatos būklės ar nusilpę šunys ir katės

Seniems ar nusilpusiems gyvūnams sevoflurano dozes reikia koreguoti. Gali būti, kad seniems šunims narkozės palaikymo dozes reikės sumažinti apytikriai 0,5 % (t. y. iki 2,8–3,1 % premedikuotiems ir iki

3,2–3,3 % seniems šunims be premedikacijos). Nėra informacijos apie palaikomosios dozės pritaikymą katėms, todėl veterinarijos gydytojas turėtų savo nuožiūra nustatyti palaikomąją dozę.

Ribota klinikinė patirtis sevofluraną naudojant gyvūnams, sergantiems inkstų, kepenų, širdies ir kraujagyslių nepakankamumu, leidžia manyti, kad esant šiai patologijai sevofluraną galima saugiai naudoti. Tačiau narkozės sevofluranu metu tokius gyvūnus rekomenduojama atidžiai stebėti.

Šunims, esant normokapnijai, sevofluranas gali šiek tiek didinti intrakranialinį spaudimą (IKS). Šunims, esant galvos sužeidimams ar kitais atvejais, kai padidėjęs IKS kelia pavojų, rekomenduojama hipokapniją sukelti kontroliuojamos hiperventiliacijos priemonėmis, kurios padėtų išvengti IKS pokyčių.

Yra nedaug duomenų apie sevoflurano saugumą naudojant jaunesniems nei 12 sav. amžiaus gyvūnams. Todėl tokiems gyvūnams galima naudoti tik atsakingam veterinarijos gydytojui įvertinus

naudą ir riziką.

Specialiosios atsargumo priemonės asmenims, naudojantiems vaistą gyvūnams Rekomendacijos, kaip sumažinti sevoflurano garų sklidimą ir poveikį:

kai įmanoma, narkozei SevoFlo palaikyti, reikia naudoti endotrachėjinį vamzdelį su pripučiamu antgaliu;

ilgalaikei bendrajai anestezijai indukuoti ir palaikyti nerekomenduojama naudoti inhaliacinės kaukės;

operacinėse ir gyvūnų atsibudimo vietose, turi būti įrengta pakankama ventiliacija ar oro kondicionavimo sistemos, kad nesikauptų anesteziniai garai;

visas oro kondicionavimo sistemas būtina tinkamai prižiūrėti;

nėščios ir krūtimi maitinančios moterys privalo vengti bet kokio sąlyčio su vaistu, nesilankyti operacinėse ir gyvūnų atsibudimo vietose;

SevoFlo būtina naudoti labai apdairiai, o išpylus, reikia nedelsiant išvalyti;

būtina stengtis neįkvėpti garų tiesiogiai;

reikia vengti sąlyčio su burna;

halogeninti anestetikai gali pakenkti kepenims; šis idiosinkrazinis atsakas labai retai būna pakartotinai patekus vaisto;

aplinkos apsaugos požiūriu reikėtų naudoti anglies filtrus su oro kondicionavimo įranga.

Vaistas gali nestipriai dirginti akis. Patekus į akį, 15 minučių ją reikia plauti dideliu kiekiu vandens. Jei dirginimas nepraeina, reikia kreiptis medicininės pagalbos.

Atsitiktinai patekus ant odos, tą vietą reikia plauti dideliu kiekiu vandens.

Pernelyg ilgo sevoflurano garų poveikio žmogui (inhaliacijos) simptomai yra kvėpavimo slopinimas, hipotenzija, bradikardija, drebulys, pykinimas ir galvos skausmas. Jei pasireiškia šie simptomai, būtina žmogų perkelti atokiai nuo įkvepiamųjų garų šaltinio ir kreiptis medicininės pagalbos.

Patarimas gydytojams: reikia palaikyti atvirus kvėpavimo takus ir skirti simptominį ir palaikomąjį gydymą.

4.6. Nepalankios reakcijos (dažnumas ir sunkumas)

Remiantis poregistracinių spontaninių pranešimų duomenimis, labai dažnos nepalankios reakcijos

buvo hipotenzija, tachipnėja, raumenų įsitempimas, susijaudinimas, apnėja, raumenų fascikuliacija ir vėmimas.

Naudojant sevofluraną dažnai pastebėtas nuo dozės priklausantis kvėpavimo slopinimas, todėl anestezijos sevofluranu metu būtina atidžiai tikrinti kvėpavimą ir atitinkamai koreguoti įkvepiamo sevoflurano koncentraciją.

Sevoflurano anestezijos metu dažnai pastebėta anestetikų sukelta bradikardija. Ją galima pašalinti anticholinerginiais preparatais.

Nevalingi galūnių judesiai, pykinimas, seilėtekis, cianozė, pirmalaikiai skilvelio susitraukimai (ekstrasistolija) ir labai stiprus širdies ir plaučių funkcijų slopinimas buvo nustatyti labai retai,

remiantis poregistracinių spontaninių pranešimų duomenimis.

Šunims naudojant sevofluraną, kaip ir kitas halogenintas anestetines medžiagas, gali laikinai padidėti

aspartataminotransferazės (AST), alaninaminotransferazės (ALT), laktatdehidrogenazės (LDH), bilirubino kiekis ir leukocitų skaičius. Sevofluraną naudojant katėms gali laikinai padidėti AST ir

ALT, tačiau kepenų fermentai išlieka normos ribose.

Anestezijos sevofluranu sukelta hipotenzija gali sumažinti kraujo tekėjimą per inkstus.

Nepaisant, kad anestezuotiems sevofluranu šunims ir katėms nenustatyta piktybinė hipertermija, neatmestina, kad sevofluranas gali sukelti piktybinę hipertermiją jautriems šunims ir katėms.

Nepalankių reakcijų dažnumas nustatytas vadovaujantis tokia konvencija:

-labai dažna (nepalanki (-ios) reakcija (-os) pasireiškė daugiau nei 1 iš 10 gydytų gyvūnų),

-dažna (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 100 gydytų gyvūnų),

-nedažna (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 1 000 gydytų gyvūnų),

-reta (daugiau nei 1, bet mažiau nei 10 iš 10 000 gydytų gyvūnų),

-labai reta (mažiau nei 1 iš 10 000 gydytų gyvūnų, skaičiuojant ir atskirus pranešimus).

4.7. Naudojimas vaikingumo, laktacijos ar kiaušinių dėjimo metu

Šio veterinarinio vaisto saugumas patelėms vaikingumo ar laktacijos metu nėra nustatytas. Sevoflurano naudojimo po propofolio indukcijos klinikinė patirtis yra ribota, tačiau kalėms ir katėms atliekant cezario pjūvį, nenustatyta jokių kenksmingų pasekmių nei kalėms ar katėms, nei šuniukams ar kačiukams. Naudoti tik atsakingam veterinarijos gydytojui įvertinus naudą ir riziką.

4.8. Sąveika su kitais vaistais ir kitos sąveikos formos

Intraveniniai anestetikai

Sevofluraną galima naudoti drauge su intraveniniais barbitūratais ir propofoliu bei alfaksalonu ir ketaminu katėms. Tačiau šunims kartu skiriamas tiopentalis gali šiek tiek padidinti jautrumą

adrenalino sukeliamoms širdies aritmijoms.

Benzodiazepinai ir opioidai

Sevofluraną galima skirti drauge su dažnai veterinarinėje praktikoje naudojamais benzodiazepinais ir

opioidais. Kai drauge skiriami benzodiazepinai ir opioidai, sevoflurano, kaip ir kitų įkvepiamųjų anestetikų, MAK mažėja.

Fenotiazinai ir alfa-2 agonistai

Sevofluraną galima skirti drauge su dažnai veterinarinėje praktikoje naudojamais fenotiazinais ir alfa-

2 agonistais. Alfa-2 agonistai stiprina anestetinį poveikį, todėl būtina atitinkamai sumažinti sevoflurano dozę. Sukaupta nedaug duomenų apie labai veiksmingų alfa-2 agonistų (medetomidino,

romifidino ir deksmedetomidino) naudojimą premedikacijai. Todėl juos reikia naudoti apdairiai. Alfa- 2 agonistai gali sukelti bradikardiją, kuri gali pasireikštijuos naudojant drauge su sevofluranu. Skyrus anticholinerginių preparatų, bradikardiją galima pašalinti.

Anticholinerginės medžiagos

Tyrimai su šunimis ir katėmis parodė, kad anticholinerginė premedikacija šunims ir katėms suderinama su sevoflurano anestezija.

Laboratoriniu tyrimu nustatyta, kad po narkozės acepromazinu, oksimorfonu, tiopentaliu ir

sevofluranu visų tiriamų šunų atsibudimas vyko ilgiau nei šunų, kurie buvo narkotizuoti vien tik sevofluranu.

Sevoflurano naudojimas šunims kartu su nedepoliarizuojančiais raumenų relaksantais netirtas. Nustatyta, kad katėms sevofluranas gali sukeltitam tikrą neuromuskulinei blokadai būdingą poveikį,

tačiau tik naudojant didelėmis dozėmis. Žmonėms sevoflurano naudojimas padidina nedepoliarizuojančių raumenų relaksantų sukeltos neuromuskulinės blokados intensyvumą ir trukmę.

Sevofluranu anestezuotoms katėms naudotos neuromuskulinę blokadą sukeliančios medžiagos netikėto poveikio nesukėlė.

4.9. Dozės ir naudojimo būdas

Įkvepiamoji koncentracija

SevoFlo būtina skirti per specialiai sevofluranui kalibruotą garintuvą, kuriuo galima tiksliai kontroliuoti koncentraciją. SevoFlo sudėtyje nėra stabilizuojamųjų medžiagų, todėl jis neveikia

garintuvų kalibravimo ar darbo. Sevofluraną reikia skirti individualiai, atsižvelgus į šuns ar katės organizmo atsaką.

Premedikacija

Apie premedikacijos būtinumą ir jos tipą savo nuožiūra turi spręsti veterinarijos gydytojas. Priešnarkozinės premedikacijos vaistų dozės gali būti mažesnės nei nurodytos ant etikečių ir

skiriamos, kai naudojami vien tik šie vaistai.

Anestezijos indukcija

Sveikam šuniui chirurginei narkozei sukelti, naudojant inhaliacinę kaukę, įkvepiamame ore turi būti

nuo 5 % iki 7 % sevoflurano su deguonimi, o katei – nuo 6% iki 8 % sevoflurano su deguonimi. Šios koncentracijos gali sukelti chirurginę narkozę per 3–14 min. šunims ir per 2–3 min. katėms.

Sevoflurano indukcinę koncentraciją galima nustatyti iš pradžių ar sudaryti palaipsniui per 1–2 min. Premedikacijai naudojami vaistai nekeičia narkozei sukelti reikalingos sevoflurano koncentracijos.

Narkozės palaikymas

Sevofluranu galima palaikyti narkozę, sukeltą sevofluranu, naudojant kaukę, ar švirkščiamaisiais vaistais. Anestezijai palaikyti reikia mažesnės sevoflurano koncentracijos nei jai indukuoti.

Jei atliekama premedikacija, chirurginę narkozę sveikiems šunims galima palaikyti įkvepiant nuo

3,3 % iki 3,6% koncentracijos sevofluraną. Jei premedikacija neatliekama, sveikam šuniui chirurginei narkozei palaikyti reikia įkvėpti nuo 3,7 % iki 3,8% koncentracijos sevoflurano. Katei chirurginė

narkozė palaikoma 3,7–4,5 % koncentracijos sevofluranu. Dėl chirurginio dirginimo gali tekti padidinti reikalingą sevoflurano koncentraciją. Jei neatliekama premedikacija, injekcinės narkozės sukėlimo medžiagos labai mažai keičia anestezijos palaikymui reikalingą sevoflurano koncentraciją. Narkozės metu su opioidų, alfa-2 agonistų, benzodiazepino ar fenotiazino premedikacija galima sumažinti anestezijos palaikymo sevofluranu koncentracijas.

4.10. Perdozavimas (simptomai, pirmosios pagalbos priemonės, priešnuodžiai), jei būtina

SevoFlo perdozavimas gali visiškai nuslopinti kvėpavimą. Todėl būtina atidžiai stebėti kvėpavimą ir, prireikus, palaikyti jį papildomu deguonimi ir (arba) pagalbine ventiliacija.

Stipraus širdies ir plaučių funkcijų slopinimo atvejais būtina nutraukti sevoflurano inhaliaciją, patikrinti, ar atviri kvėpavimo takai, ir pradėti pagalbinę ar kontroliuojamą plaučių ventiliaciją grynu deguonimi. Širdies ir kraujagyslių veiklos slopinimą reikia gydyti kraujo plazmos tūrį, spaudimą didinančiais, aritmiją šalinančiais preparatais ar kitomis atitinkamomis priemonėmis.

Sevofluranas mažai tirpsta kraujyje, todėl didinant jo koncentraciją gali sparčiau, nei naudojant kitus lakius anestetikus, pasireikšti hemodinaminiai pokyčiai (priklausomai nuo dozės gali mažėti kraujo spaudimas). Pernelyg didelį kraujo spaudimo sumažėjimą ar kvėpavimo slopinimą galima koreguoti mažinant įkvepiamo sevoflurano koncentraciją arba visiškai nutraukiant inhaliaciją.

4.11. Išlauka

Netaikytina.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

Farmakoterapinė grupė: įkvepiamieji anestetikai. ATCvet kodas: QN01AB08.

5.1. Farmakodinaminės savybės

Sevofluranas yra įkvepiamoji silpno kvapo anestetinė medžiaga, skirta bendrajai anestezijai (narkozei) sukelti ir palaikyti. Šunims mažiausia sevoflurano alveolinė koncentracija (MAK) yra 2,36 %, katėms

– 3,1 %. Narkozės chirurginiams lygiams pasiekti dažniausiai naudojama nuo 1,3 iki 1,5 karto didesnė MAK.

Sevofluranas veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia sąmonės netekimą. Sevofluranas tik šiek tiek

pagreitina kraujo tekėjimą smegenyse ir metabolizmą, o labai mažai ar visiškai nepadidina traukulių galimybės. Esant normaliam parcialiniam anglies dioksido slėgiui (normokapnijai), 2,0 MAK ir

didesnės koncentracijos sevofluranas gali padidinti intrakranialinį spaudimą šunims, tačiau sevoflurano koncentracijoms esant iki 1,5 MAK, intrakranialinis spaudimas išlieka normos ribose, jei hiperventiliuojant sukeliama hipokapnija. Katėms narkopnijos metu sevofluranas intrakranialinio spaudimo nepadidina.

Sevofluranas įvairiai veikia širdies susitraukimų dažnį, kuris esant nedidelei MAK padidėja, o MAK pakilus – sumažėja. Sevofluranas sukelia sisteminę vazodilataciją ir nuo dozės priklausantį vidutinio arterinio spaudimo, bendro periferinio pasipriešinimo, širdies veiklos ir galbūt miokardo susitraukimo jėgos ir miokardo atsipalaidavimo greičio sumažėjimą.

Sevofluranas slopina kvėpavimą, todėl sumažėja ventiliacijos dažnis. Kvėpavimo slopinimas gali sukelti respiracinę acidozę ir visiškai sustabdyti kvėpavimą (esant 2,0 MAK ir didesnėms sevoflurano koncentracijoms) spontaniškai kvėpuojantiems šunims ir katėms.

Šunims mažesnės nei 2,0 MAK sevofluranas šiek tiek intensyvina bendrą kepenų kraujotaką. Esant 2,0 MAK nelabai pakinta kepenų aprūpinimas deguonimi ir jo naudojimas.

Sevoflurano naudojimas šunims ir katėms nepalankiai veikia kraujo tekėjimo per inkstus savaiminį reguliavimą. Todėl kraujo tekėjimas per inkstus sevofluranu anestezuotiems šunims ir katėms tiesiogiai priklauso nuo hipotenzijos: jai didėjant, mažėja. Vis dėlto esant didesniam nei 60 mm Hg

vidutiniam arteriniam spaudimui, deguonies naudojimas inkstuose ir tuo pačiu inkstų funkcija išlieka nepakitusi šunims ir katėms.

Katėms sevofluranas neturėjo įtakos blužnies dydžiui.

5.2. Farmakokinetinės savybės

Sevoflurano farmakokinetinės savybės katėms nebuvo tirtos. Tačiau pagal sevoflurano tirpumo kraujyje palyginimą, tikėtina, kad kačių įsisavinimo ir pašalinimo kinetika yra panaši į šunų. Klinikiniai duomenys rodo, kad katėms sevoflurano anestezija prasideda greitai ir katės greitai atsigauna po jos.

Parcialinio alveolinio spaudimo pusiausvyrai su parcialiniu arteriniu spaudimu palaikyti būtina, kad kraujyje būtų ištirpęs minimalus sevoflurano kiekis, nes jis yra mažai tirpus kraujyje (kraujo/dujų

pasiskirstymo koeficientas esant 30 °C temperatūrai yra nuo 0,63 iki 0,69). Narkozės indukcijos metu sparčiai didėja alveolinė sevoflurano koncentracija ir būna panaši į įkvepiamo mišinio koncentraciją, o sevoflurano įkvėpimo pradžios koncentracijos santykis su liekamojo oro koncentracija, lygus 1 susidaro per 10 min. Atitinkamai greitai prasideda bendroji anestezija, o narkozės gylis sparčiai kinta drauge su anestetiko koncentracijos pokyčiais.

Šuns organizme sevofluranas biotransformuojamas menkai (nuo 1 % iki 5%). Pagrindiniai metabolitai yra heksafluorizopropanolis (HFIP), su kuriuo drauge išsiskiria neorganinis fluoridas ir CO2. Fluorido jonų koncentracija priklauso nuo anestezijos trukmės ir sevoflurano koncentracijos. Susidaręs HFIP

sparčiai jungiasi su gliukurono rūgštimi ir išsiskiria kaip šlapimo metabolitas. Kitų sevoflurano biotransformacijos būdų nenustatyta. Šunims, kuriems 4 % sevoflurano poveikis truko 3 val., vidutinės

didžiausios fluorido koncentracijos kraujo serume (20±4,8 µmol/l) buvo nustatytos praėjus 3 anestezijos valandoms. Fluorido kiekis kraujo serume po anestezijos greitai sumažėjo ir praėjus 24 val. nukrito iki pradinės ribos.

Sevoflurano eliminacija vyksta dviem fazėmis: pradžioje greitai, vėliau – lėtai. Pagrindinis junginys (dominuojanti frakcija) išsiskiria per plaučius. Lėtosios fazės pusinės eliminacijos trukmė yra apytikriai 50 min. Didžioji sevoflurano dalis iš kraujo išsiskiria per 24 val. Eliminacija iš riebalinio audinio trunka ilgiau nei iš smegenų.

6.FARMACINIAI DUOMENYS

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Nėra.

6.2Pagrindiniai nesuderinamumai

Nežinoma.

6.3. Tinkamumo laikas

Veterinarinio vaisto tinkamumo laikas, nepažeidus originalios pakuotės, – 3 metai.

6.4. Specialieji laikymo nurodymai

Negalima laikyti aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

Negalima šaldyti.

Buteliuką laikyti sandariai uždarytą.

6.5. Pirminės pakuotės pobūdis ir sudedamosios dalys

SevoFlo tiekiamas 250 ml polietileno naftalano (PEN) buteliukais su Quick-Fil uždoriais, kartoninėse dėžutėse.

6.6 Specialiosios nesunaudoto veterinarinio vaisto ar su jo naudojimu susijusių atliekų naikinimo nuostatos

Nesunaudotas veterinarinis vaistas ar su juo susijusios atliekos turi būti sunaikintos pagal šalies reikalavimus.

7.REGISTRUOTOJAS

Zoetis Belgium SA

Rue Laid Burniat 1

1348 Louvain-la-Neuve

BELGIJA

8.REGISTRACIJOS NUMERIS (-IAI)

EU/2/02/035/007

9.REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data: 2002 m. gruodžio 11 d.

Perregistravimo data: 2007 m. lapkričio 6 d.

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsamią informaciją apie šį veterinarinį vaistą galima rasti Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu/.

DRAUDIMAS PREKIAUTI, TIEKTI IR (ARBA) NAUDOTI

Nėra.

Pastabos